Šiame iš pažiūros dėmesio nevertame klausime glūdi baisingiausia klišė, privertusi mane bodėtis nepaprastu žmonių pomėgiu tampytis ir skleidinėti skėčius.

Kokie motyvai lemia pasirinkimą naudotis skėčiu?

  • Nemalonu sušlapti, varva ten visaip ant akių
  • Išsaugoma šukuosena
  • Šlapi drabužiai nemalonūs
  • Galima peršalti

Tačiau skėtis:

  • neapsaugo drabužių – nuo ko juos saugoti, ar ne tame pačiame vandenyje juos ir skalbiame? O ir tas skėtis ne toks didelis, kelnės vis viena lieka šlapios, apie permirkusius batus nė žodžio nebus;
  • nereikalingas nueiti ten, kur reikia,– nėra tokios liūties, kurios neįveiktum ir be skėčio;
  • vidutiniškai žiūrint menkai tegelbsti — lengvas lietus nieko nekeičia, stipresnis pusę drabužių permerkia.

Trumpiau tariant, skėtis yra patogumo, o ne būtinybės reikalas, lygiai kaip ledai yra skanu, bet nebūtina norint gyventi. Juos nešiojamasi daugiau iš įpročio nei iš tikro poreikio, štai ir vėl patingint permąstyti savo pažiūras.