2022-ieji man buvo didelių permainų metai.

1 – Mityba

Metus pradėjau perėjimu prie veganiškos mitybos (po beveik 12 metų vegetarizmo), cukraus ir sočiųjų riebalų ribojimo bei pusryčių nevalgymo (ačiū David Sinclair podcastui). Nauja dieta – nauji receptai. Nesitikėjau, kad bus taip sudėtinga adaptuoti vegetarišką virtuvę! Vegetaru tapti nebuvo taip sudėtinga. Dabar jau pirmą kartą įsigilinau į vitaminų ir mineralų poreikius ir nusistebėjau, kodėl lig šiol taip nesimaitinau?

O jei aš nesimaitinau, ką jau kalbėti apie daugumą. Kodėl sveika, visavertė mityba tokia neprieinama kiekvienam žmogui? Pačiam sveikai pasigaminti užtrunka laiko pramokti, iš Wolto užsisakysi patiekalus su majonezais ir dar nemažai susimokėsi, o visokie 7pack (maisto planai į namus) yra neįkandamai brangūs.

Užsidegiau sukurti maisto gamybos mašiną, kuri centralizuotai (pvz., parduotuvėje), o vėliau jau ir namie gamintų maistą. Deja, pamačius visą kelią nuo ūkio (ačiū Audriui Juškai už savo ūkio aprodymą) iki lėkštės (ačiū Taste Map ir Bernelių užeigai už apsilankymus), tapo aišku, kad kiekviena šio proceso dalis yra smarkiai priklausoma nuo žmogaus gebėjimų universaliai atlikti daug ką. Tikrai sunku sugalvoti aparatą, kuris ir brokolį pjaustytų, ir prisvilusią keptuvę atgramdytų, ir pavytusius salotos lapus atmestų, ir kainuotų mažiau nei 840€ / mėn.

Ateities nėra ne dėl idėjų trūkumo, o dėl ekonomiškai atsiperkančių idėjų trūkumo. Šį trūkumą įveikti galime tik permąstydami, kas yra maistas ir kodėl mes jį būtent taip sudėtingai ruošiame. Kodėl reikia arti žemę, auginti javus, jais šerti gyvulius, gyvulius skersti, mėsą pakuoti į plastiką, transportuoti, eiti į parduotuvę, kepti – ir tik tam, kad galėtume gauti 60g baltymų?

Atėjo metas gyvulininkystę ir žemdirbystę pakeisti precizine fermentacija (ačiū Good Food Institute). Žmonių įpročių nepakeisi, netaps visi veganais iš didelės meilės aplinkai, tačiau gyvūninės kilmės baltymus ir riebalus galima gaminti ir be gyvūnų – tiesiog mielėse įterpiant reikiamus genus. Tokiais ingredientais praturtinti augalinės kilmės patiekalai bus ne ką mažiau natūralūs už natūralius, tik gerokai tvaresni, sveikesni ir – kas jau svarbiausia verslui – pigesni.

Nuovokesnis žmogus jau būtų suvokęs, kad už šito radikalaus mitybos permąstymo jau ėmėsi brėžtis gilesni mano būsimo gyvenimo kontūrai.

2 – Tėvynė

Ilgus metus svarsčiau apie santykį su tėvyne. Kai išvažiavau studijuoti į MIT, visąlaik maniau, kad privalau sugrįžti. Šiemet, po ilgo mano psichoterapeutės baksnojimo, paklausiau: „O kas liepė?” Nei JAV, nei Belgijoje niekuomet nesijaučiau kaip namie. Neįsivaizdavau, kaip čia galima būtų nusipirkti butą „užsienio šalyje“. Kokia kalba vaikai augdami kalbės?

Tiesiog man būtų gėda būti emigrantu, palikusiu savo šalį – ačiū tautiniam XX a. pradžios naratyvui ir apsižliumbusiam išeivijos vaizdiniui.

Kertinę įtaką šiemet man padarė du įvykiai. Pirma, Ukrainos pasipriešinimas Rusijai. Pykau, kodėl ukrainiečiai kovoja, žūsta, bet neemigruoja. Koks čia prisirišimas prie žemės? Kaip gyvybė gali būti mažiau svarbi už žemę? Štai taip ir paaiškėjo, kad mano pagrindinis interesas yra gyventi – ilgai, įdomiai ir produktyviai.

Antra, kelis vasaros mėnesius praleidome Dominikos Respublikoje ir Bostone (ačiū Nomedai ir Gediminui Urbonams). Atitolimas nuo kasdienybės buvo stulbinančiai efektyvus. Atsikeli, užsimeti marškinėlius – ir varai. Net Eglė noriai kėlėsi septintą ryto, o guldavomės sutemus – kokią devintą vakaro. Giedras dangus, malonus oras daro didžiulę įtaką savijautai ir norui gyventi. Tuo tarpu vaikai greitai susidraugavo su kaimynais amerikiečiais ir net Bruknė, ta angliškai nemokanti JAV pilietė, į pabaigą jau susitardavo dėl “sleepover”. Vaikai gerokai stipresni nei maniau!

Nuovokesnis žmogus jau būtų suvokęs, kad visas pasaulis yra namai, ypač turint MIT diplomą ir AI įgūdžius. Bet aš tik šiemet leidau sau be gėdos gyventi įvairiose vietose ir užsiimti įvairia veikla. Kaip Unei sakiau per Vėlines, norėčiau dešimt tūkstančių metų gyventi, kad suspėčiau visa tai aprėpti.

3 – Senatvė

Negaliu apsakyti, kaip mane įkvėpė ir sužavėjo ChatGPT. Esame ties didžiulių proveržių slenksčiu. Dešimčiai metų praėjus po AlexNet momento, įžiebusio AI revoliuciją, ChatGPT išleidimas žymi simbolinę ribą, nuo kurios dirbtinio intelekto metodai pradeda skverbtis į mūsų kasdienį gyvenimą. Turinio generavimas bus kaip Gutenbergo spaudos presas, eksponentiškai išauginsiąs mūsų saviraiškos galimybes ir informacijos kiekius. Dirbtinio intelekto metodai iš esmės pagilins mūsų pasaulio suvokimą, pakeisdami gamtos, fizinius ir inžinerinius mokslus taip, kaip tai seniau padarė matematika ir kompiuteriai.

Tik kaip apmaudu, kad aš jau arti keturiasdešimties. Kiek man čia beliko. Jau trisdešimties pirmąkart pradėjau jausti, kad imu senti. Kūnas nebėra toks patvarus, mintis – nebe tokia greita, nebežinau ir, tiesą sakant, nebenoriu žinoti visų tų naujausių technologijų. Tos pačios „Trys trečiosios“ startavo iš mano noro palengvinti technologijas senyviems žmonėms dirbtinio intelekto asistentais, kurie štai dabar jau pradeda rastis (Adept). Įsisukęs į verslo lipdymą, dar labiau ėmiau abejoti savo techninėmis žiniomis ir gebėjimais ko nors naujo išmokti.

„Bet kaip ten ta precizinė fermentacija veikia, ką, Jonai?“ – prirėmė mane prie sienos Deimena Drąsutytė, kai apie tai su ja pradėjome kalbėti, ir aš staiga pamačiau biotechnologijas, ląstelės biologiją, genų inžineriją ir kitus biologijos stebuklus, kurių mes dar gerai nesuprantame, bet turime daug duomenų. Per porą mėnesių visai tai susiurbiau. XXI a. bus data-driven biotechnologijų amžius, kai žmogus grįš prie tikėjimo gamta ir pramoks su ja sugyventi, ir aš turiu šansą prie to prisidėti. Tiesiogiai galiu dirbti ties tuo, kad ir mano gyvenimas taptų ilgesnis bei produktyvesnis, ir išnaudoti savo žinias. Kaip čia gražiai viskas sugulė – tikslas tapo aiškus ir staiga nebereikia man – kaip kad visą gyvenimą troškau – kažkokio išskirtinumo, kad štai čia aš vienas genijus viską sukūriau. Kaip tik matau, kiek daug žmonijos pastangų reikės šitai ateičiai sukurti ir kaip įvairios idėjos tam pasitarnaus.

Šitaip atėjo asmeninių ambicijų / „Trijų trečiųjų“ eros pabaiga. Per kelis likusius 2022-ųjų mėnesius, besiruošdamas artėjantiems pokyčiams, intensyviai pasinėriau į AI žinių atšviežinimą. Ir – oho, kiek aš jau išmanau! Oho, kaip greitai išmokstu naujų dalykų! Oho, kaip pagaliau susijungė tos žinios!

Nuovokesnis žmogus jau būtų susivokęs, kad aš labai labai jaunas.

2022-uosius apibūdinčiau kaip pabudimą po ilgos, pilkos žiemos.